atlošti

atlošti
2 atlõšti, -ia, àtlošė 1. tr. atlenkti atgal (liemenį, nugarą, galvą): Atlošęs galvą į kėdės atlošą, netyčiomis pažiūrėjo į skambalėlį, kabojusį kambaryje ir seniai nebevartojamą J.Jabl. Ji atlošia galvą į stambią šaką rš. Atsisėdo, atlošė nugarą Krkl. | Kepurę atlošęs (atsmaukęs) praėjo vaikinas rš. | refl. R, MŽ394, KII17: Atsilošęs girtas prie tvoros stovi, t. y. atsirėmęs J. Pradėjo kalbėti ponas Gerulavičius, atsilošęs minkštame krėsle A.Vien. Jis sėdėjo atsilošęs sienos rš. Atsilošęs ant užpakalį ratų, galvą maskatuoja Upt. Kits atsilošęs, kits atsikolęs, kits pilvą apsileidęs KlvD143. Viršutinė palyčia atsilõšus, blogai art Arm. Skraistlapeliai 2–5, žemyn atsilošę P.Snar. Atsilošusios figūros žmogui būdinga gerai išsivysčiusi krūtinė, tiesi, plokščia, siaura nugara rš. Jau Jonas atsilošęs pareina (girtas) Upt. Petrukas atsilošęs suka mergą kaip judošius Trgn. Juokiasi net atsilošęs Arm. Virsim košę, valgysim atsilõšę (bus gardu) Rod. Net atsilõšęs valgysi duoną, kap tokis gaspadorius pagaspadoriaus (iron. visai nevalgysi) Arm. Virė virė košę, mergos atsilošę: kepė kepė silkę, mergos susmilkę Pšl. Nuo košės bus liežiuvis atsilošęs Švnč. ║ atlenkti kampu, atversti: Tėvas pamažiukais atlošė gaidžiukus rš. Labai patogūs atlošiamieji langai rš. Švarios bulvės susirenka į bunkerį, turintį atlošiamą dugną rš. Grėblį dirbdamas per daug àtlošė ir nulaužė Sdb. Atlošk rugius, nekapok per varpas Upt. | refl.: Nereikia tiek spausti rašant, kad net pirštai atsilošia Sl. 2. refl. menk. mirti: Puolė bėgo, manė, kad su saule gyvens, o tat jau ir atsìlošė Pin. Jau mūs Zelmenas atsìlošė Kb. 3. refl. prk. atsitiesti dirbus, pailsėti: Jeigu dirbsi dirbsi, tai gerai, o jei atsilõši, tai ir blogai Žln. Dar man būt gerai atsilõšt (prigulti), bet nėr kada Alv. \ lošti; atlošti; išsilošti; palošti; persilošti; prasilošti; užlošti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • atlošti — atlõšti vksm. Atlõšęs gálvą žiūrėjau į dañgų …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atlošti — 1 atlõšti, ia, àtlošė tr. Š lošiant atgauti, laimėti tai, kas buvo pralošta: Jis atlošė savo pinigus rš. | refl. tr., intr.: O kai prasilošiu – atsimenu: juk reikia pranešti! Bet ne, galvoju sau, pirma atsilošiu, o paskui pranešiu rš. Mušė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atloštinis — atloštìnis, ė adj. (2) su išlenktais žąslais, atlaužtinis (apie kamanas): Suminjojo geri svečiai, čiūto, čiūto ... širmaisiais žirgeliais, čiūto, čiūto ... atloštìnėm kamanėlėm NS572 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplošti — 1 aplõšti, ia, àplošė tr. Š kortuojant ką nugalėti: Kortomis aplošė jį keliais kreiceriais rš. lošti; aplošti; atlošti; įsilošti; išlošti; nulošti; pralošti; prilošti; sulo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgrajyti — ×atgrãjyti 1. intr. atlikti muzikanto priedermes vestuvėse: Atgrajijau veselėj ir einu namo SI189. 2. tr. atlošti, atsilošti (kortomis): Atgrãjijo nuo kartauninko cielą bačkelę raudonųjų BM341. | refl.: Palaukš, duokš atsigrãjyt! Nj. grajyti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkolti — atkõlti, àtkolia (atkõlna, àtkolsta), àtkolė tr. atlošti, atremti: Atkõlk duris, t. y. uždėk, kad neužsidarytų J.Jabl. Vos buvo kryžokai atkolę koptas pri mūrų, tujau kova prasidėjo S.Dauk. | refl.: Anam reik atsikõlti – taip nepastova Lkv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkraginti — 1 atkragìnti tr. 1. atversti atgal, atlošti: Atkragìnk galvą, rasi nustos kraujas iš nosies bėgęs Lkž. Vaikinas, atkragìnęs kaklą, šoka, t. y. atsivertęs galvą aukštyn J. Dantų gydytojas aną atkragìno ir, paėmęs už smakro, žiūrėjo į jo gerklę …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkvempti — atkvem̃pti, ia, àtkvempė 1. tr. atlošti: Akimirksniu atsigaivėjo, atkvempė galvą rš. | refl.: Ko jis taip atsikvem̃pęs vaikščioja? Žgč. Sėda atsikvem̃pęs, atsilošęs į sieną Škn. Sėda sau atsikvem̃pęs kaip bajoras Vkš. 2. refl. BŽ302, G78 žr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlaužti — 1. tr. lenkiant atidalyti, atskirti nuo ko nors: Atlaužęs duonos, duok jamui J. Bubinas (tranas) rudenį voliojas: nė sparnų, nė kojų – visa par jį atlaužta Šr. Ėmiau pentį [dalgio] ir atlaužiau, kap daviau kupstan Ktv. | prk.: Žodį nebatlauši… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlenkti — atleñkti, ia, àtlenkė K 1. tr. SD210, R419 sulenktą atitiesti arba atgal lenkti: Atgal àtlenkiau gelžį įlinkusį J. Vinis su àtlenkta galvele BŽ213. | refl.: Tuoj pečiai atsilenkė ir rankos pakilo Vaižg. Perdien roviau neatsilenkdamà Lp.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”